eiklus

eiklus
eiklùs, -ì adj. (4) 1. Lš, Lzd, Šmk kuris gali greitai eiti, bėgti, greitas: Eiklùs arklys – eina ir eina ir vis nepriilsta Vrn. Jo arkliai labai eĩklūs Šn. Ale jis ir eiklus, net tiek atėjo Mrs. Išjojo bernelis ... šyvo žirgelio, eiklaus ristelio, muštravoti TŽI255. Gal tavo nuilso eikliosios kojelės, gal tavo subliedo skaistujis veidelis LTR. Mano brolelio šimtas žirgelių, keturi šimtai eiklių kojelių TŽI155. Eiklus mano žirgas pripratęs keliauti V.Krėv. Pasibalnoję, pakamanoję eiklius žirgus išjojo iš aukšto tėvų dvaro V.Krėv. Kad ir gausiu mergelę, bet ne tokio būdelio ..., ne eiklių̃jų žingsnelių JD97. Tai aš parmušiau savo eiklias kojeles Smn. Aš nustovėjau savo eiklias kojeles FM6. Tavo broliai nepavytų mano žirgo, kur už viesulus eiklesnis V.Krėv. Balnok žirgą no eikliausią, vyk sesulę no greičiausia KrvD103. ^ Šveplas iškalbus, šlubas eiklus Al, Mrs. Eiklų arklį ir šiaudas baido KrvP(Mrc).
eĩkliai adv. BŽ38. ║ kuris vis eina, bėga, nemėgsta vietoje pabūti: Sesers neeĩklios yra, t. y. netur ukatos eiti kur J. Eiklùs arklys neranda žolės Dkš. Eikli karvė – eina ir eina be galo, be krašto Vrn. Tavo kumelė labai eiklì – negali atgint nuo avižų Upn. Eĩklūs gyvuliai sunku ganyt Pkn. Dar tokio eiklaus vyro nemačiau – eina ir eina kas vakaras, nė miego nenori Mrj. Toki pusberniai vis eiklūs – atėjo šventa diena, tai ir traukia ant Davaitbalio Prn. ║ greitas, vikrus, gyvas, energingas: Na, ji jau ir eiklì mergina Gs. Jis buvo smarkus ir eiklùs toks Bgt. Mūs eiklì familija – pasiaugini, ir išeina sau (išteka, veda) Gs.
2. kuris greitai skrenda, lekia, lakus: Lakštingalė paukštelė tai tavo mergelė, jos sparneliai, jos eiklieji, tai baltos rankelės LTR(Vlk). O kelkis, tėvuli, pakelk baltas rankeles, imk šveitrias šobleles ir eiklias strielbeles TŽI170(Vlk). 3. kng. greitas, gyvas: Šito žmogaus eikli kalba rš. Daro iš plytos viską, ko tik užsigeidžia jo eikli vaizduotė rš.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • eiklus — eiklùs, eikli̇̀ bdv. Eiklùs baltakar̃tis ži̇̀rgas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • eikli — eiklùs, eikli̇̀ bdv. Eiklùs baltakar̃tis ži̇̀rgas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • bėgštus — bėgštùs, ì adj. (4) 1. J, Sk bėglus, greitas, eiklus: Mūsų arklys labai bėgštùs, nereikia botago rodyti Skr. Kas kad ir mažas mano bėris, ale bėgštùs Šmk. bė̃gščiai adv. BŽ39. 2. BŽ472 skėstas, išdrikęs (apie rašyseną): Jis bėgščia rašysena… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • eidlus — eidlùs, ì adj. (4) žr. eiklus 1: Eidlùs žmogus, kurs daug vaikšto ir nepavargsta Ut. Pirktoji karvė tokia eidlì, piemuo negali ir nutūrėti – galvą pakėlus vis eina ir eina Ktk. Eĩdlūs gyvuliai sunku ganyt Ob …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • eiglus — eiglùs, ì adj. (4) žr. eiklus 1: O juk vaikai taip narūs, eiglūs ir pajodūs A1884,33. ║ Eiglùs bernas – visą apylinkę apeina Ds. Jų jautis labai eiglùs – kaip tik krūmuos, tai ir vasarojuj Ds. Eiglùs arklys – vis darže Zr. Ale jauno kokio jo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • eiklas — eiklas, a adj. žr. eiklus 1: Eiklas mano žirgelis Mrk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • eiklumas — eiklùmas sm. (2) BŽ32 → eiklus 1: Įtartinas pasirodė tas nepaprastas arklių eiklumas K.Bor. Nė vienas arklys neprilygo eiklumu mano bėriui rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ejokas — ejõkas, ė smob. (2) kas eiklus: Ot ejõkas arklys, kaip ugnis! Kv …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • garsiažengis — garsiažeñgis, ė (neol.) adj. (2) kuris garsiai žengia, eiklus: Tik vienu šuoliu ristieji žirgai garsiažengiai jų šoko HI …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • greblas — grẽblas, à adj. (4) Š, Vlk, Snt neištariantis aiškiai kurio garso (r, š ...), šveplas: Mažas ir aš buvau grẽblas Vrb. Ir šveplas, ir grẽblas – negali susišnekėt Dkš. Kalba greblà Mrj. ^ Grẽblas šnekus, raišas eiklus Al …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”